Endometrioziniai išvešėjimai patiria cikliškas transformacijas, turi sugebėjimą prasiskverbti į aplinkinius audinius ir sukelti plataus masto suaugimo procesus.  

Dabartiniu metu endometriozės atsiradimo priežastis paaiškina genetiniu polinkiu, susirgimo hormoninio išsivystymo teorija, vadovaujantis kuria, endometriozės atsiradimas susijęs su  hormonų kiekio ir santykio moters organizme sutrikimu. Tai patvirtina nustatyti pakitimai endometriozės židiniuose menstruacinio ciklo metu ir atvirkštinė susirgimo vystymosi eiga nėštumo metu ir po menopauzės.  

Implantacijos teorija spėja, kad atskirtos endometriumo dalelės nusėda ant kiaušidžių, kiaušintakių, pilvaplėvės ir duoda pradžią negalavimo išsivystymui.  

 Vienok, svarbiausiais laikomi negatyvūs poslinkiai  neuroendokrininėje sistemoje dėl stresų, neteisingos mitybos, bendrų somatinių susirgimų, vidaus sekrecijos liaukų funkcijų sutrikimų, lytinių organų infekavimo.  

 Priklausomai nuo proceso lokalizacijos skiriama genitalinė ir ekstragenitalinė endometriozė (išsidėsčiusi ne lytiniuose organuose).  

 Genitalinė savo ruožtu skirstoma į vidinę (gimdos kūno pažeidimas) ir išorinę (gimdos kaklelio, makšties, kiaušidžių, kiaušintakių, klubų pilvaplėvės pažeidimai ir kit.).  

 Kaip taisyklė, endometriozė turi atskirų arba susiliejančių su kitais smulkių organų audiniais židinių (mazgų, lizdų) vaizdą (apvalios, ovalios ir netaisyklingos formos),  kurių ertmėse yra tamsus tirštas arba permatomas skystis.  

 Endometriniai dariniai gali būti sudaryti iš daugelio smulkių cistozinių ertmių (ląstelinė struktūra) arba įgyti cistos pobūdį (pavyzdžiui, endometriozinė kiaušidės cista).