Atsiradimo Istorija
Sprendžiant iš faraonų kapaviečių ir ten randamų piešinių fragmentų, medicininės dėlės buvo naudojamos gydymui dar 1500 – 300 metų pr. m. e. Pagal išlikusius iki mūsų laikų rankraščius, gydymo dėlėmis pradininku reikėtų laikyti Nikandrą iš Kolofono (200-130 metų pr. m. e. ) Avicena, kuris savo traktate „Gydymo meno kanonas“ (9-10a.) didelį dėmesį skyrė medicininei dėlei ir aprašė gydymą dėlėmis, tokių susirgimų kaip smegenų sutrenkimas, inkstų ligos, kepenų ir sąnarių ligos, tuberkuliozė, epilepsija, isterija ir daugelį kitų.
Panaudojimas Europoje
18-19a. medicininių dėlių panaudojimas Europoje gydymo tiklslais tapo tikra revoliucija. Jomis gydė žinomi Rusijos gydytojai N. J. Pirogovas, M.J. Mudrovas, G. A. Zacharinas. 1859m. A. V. Voskresenskis, įpareigotas Rusijos Karo medicinos departamento, parašė darbą „Medicininės dėlės monografija“. Šiame veikale buvo aprašyta medicininės dėlės panaudojimo istorija bei gydymo metodikos. Tai vienas iš pirmųjų Rusijos dokumentų-vadovų, kuris apibrėžė hirudoterapijos rekomendacijas bei dėlių naudojimą. Iš Napoleono užrašų, rašytų 19 a. pradžioje, žinoma, kad jo įsakymu buvo importuojama iš Vengrijos 6 milijonai dėlių per metus jo armijos kareiviams gydyti.
Pirmosios dėlių fermos
Kadangi visoje Europoje ir Rusijoje dėlių ištekliai gamtoje sunyko, 1848m. rugsėjo 17 d. įsaku Rusijos vidaus reikalų ministerija apribojo dėlių gaudymą ir prekybą. 1850m. Rusijos valstybinio turto ministerija išleido taisykles, leidžiančias nuomoti ežerus ir tvenkinius 12-kai metų medicininių dėlių auginimui. Taip atsirado pirmosios dėlių auginimo fermos. 1851m. šešeriems metams buvo uždrausta išvežti dėles iš Rusijos į kitas valstybes ir dėlių gaudymas buvo apmokestintas. Tai rodo didžiulį dėlių panaudojimą pasaulyje gydymo tikslais. ES veikia medicininių dėlių auginimo įmonės: du biofabrikai Vokietijoje ir po vieną Prancūzijoje, Anglijoje, Rumunijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Ne ES valstybėse Rusijoje, Kazachstane, Ukrainoje ir kitur.
Dėlių eksportas
18a. – 19 a. pradžioje Europos valstybės naudojo didžiulius kiekius dėlių, nes tai tapo bene vienintelis būdas daugeliui susirgimų gydyti. Tuo metu Rusija, tik viena iš daugelio medicininių dėlių eksportuotojų į Europą per metus parduodavo apie 120 milijonų dėlių, ir tai sudarė didžiausią Rusijos iždo pajamų dalį po grūdų eksporto. Pati Rusija sunaudodavo savo rinkoje apie 27 milijonus dėlių, Prancūzija nuo 20 iki 30 milijonų dėlių, Anglija nuo 7 iki 9 milijonų dėlių. Vien Londono ligoninės sunaudodavo 4,5 milijono dėlių.
Metodo paplitimas
Hirudoterapija plačiai taikoma Rusijoje(sunaudojama 6500000 dėlių per metus), Anglijoje(sunaudojama 50000 dėlių per metus), Vokietijoje(sunaudojama 200000-250000 dėlių per metus). Kazachstane, Indijoje, Kinijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, JAV, Kanadoje, Mongolijoje, Azerbaidžane, Turkijoje, Indonezijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Kipre, Slovėnijoje, Chorvatijoje, Makedonijoje, Serbijoje, Izraelyje. Lietuvoje Lietuvoje iki 1985m. dėlės plačiai buvo naudojamos medicinėse įstaigose, bei jomis prekiaujama vaistinėse. Nuo 1986-87m. didejant cheminių vaistų pasiūlai, ryškiai sumažėjo hirudoterapijos poreikis, tačiau Druskininkų gydyklose dėlės buvo naudojamos ir toliau. Nuo 2004m. pradėjus auginti medicinines dėles Lietuvoje, šis gydymas buvo plačiai išreklamuotas TV-laidose, straipsniuose, radijo laidose. Tai padarė didelę įtaką Lietuvos gyventojams ir nepelnytai pamirštas gydymo metodas vėl tapo populiarus.